įstrigti

įstrìgti intr. Rtr, NdŽ, KŽ 1. Š įsibesti, įsmigti: Man įstrìgo į gerklę žuvies kaulas Alk. Krislas aštrus ir įstrigęs į akies obuolį rš. Inkaras šliaužia dugnu, negalėdamas gerai įstrigti K.Bor. Bet ir strėlė jojo skrenda tiesiausiai, kol tik įstringa giliai ji į didvyrio kūną HI. Kulka įstrigo į smilkinį Pt. Peilis, nupuolęs žemėn, instriñga – vogtas yra Vlk. Tą rytą nebebuvo gegutės. Niekur ji nebekukavo. Jai jau buvo – anot senų žmonių – miežio akuotas į gerklę įstrigęs I. Simon. | prk.: Vaikystėje kiekvienas vaizdas, kiekvienas garsas giliai įstringa į atmintį rš. Jam giliai į sąmonę įstrigo, atrodė, tokia nereikšminga detalė rš. 2. G87, BzF178, Pj, Jd, Krsn įkliūti, įsisprausti: Vežimas vartuose įstrìgęs KII204. Įstrigo vežimas tarp daržinės durų i nė iš vietos Rs. Per didžiuosius speigus buvo šįmet garlaiviai Rytjūrėse tarp ledų įstrìgę Š. Pakirsta eglė įstrìgo į kitą ir pasikorė J. Įstrìgęs medis buvo, virto i užmušo žmogelį Grdž. Arklius rado į krūmus įstrìgusius Jrb. Veršelis kažkieno tvoro[je] yr įstrìgęs Pln. Duosim įstrìgti žuvims į tinklą Rsn. Kokia žiuvė įstrìgs galva [į tinklą], tokia paliks Dov. Žuviai gerklėje yra įstrigęs brangusis akmuo J.Jabl. Pakeliui jie kelis kartus į sniegą įstrigo prš. Įstrigusioji mašyna iš sniego išsiliuosavusi buvo TP1881,5. | prk.: Vensiulis įėjęs ėmė linkčioti, atsikosėjęs bandė kažin ką sakyti, bet žodis įstrigo gerklėje K.Saj. ^ Gerklėje man tarsi akmuo įstrigo, aš negalėjau kalbėti rš. Girtuokliui rąstai, sparai ir lotos neįstringa gerklėn LTsV139(Kt). Marga kalaitė troboj įstrigus (langas) LTR(Klvr). | refl.: Atkosėjau skūrą – insistrìgus buvo koserėn Drsk. 3. prk. patekus, įkliuvus kur, negalėti ištrūkti, pasitraukti: Aš teip netikėtai tarp jų įstrigaũ, kad nežinojau nė ką sakyt Skr. Įstrigau tarp kipšiukų: jie visą pirtį užkimšo rš. Gaspadin, kur pagelbininkės įstrigo (užtruko)? Tegul duoda į stalą! P.Cvir. Įstrìgo iki vidurnakčio Rs. Kurgi buvai įstrìgęs? Dkš. Dieną naktį griaudėjo frontas, antra savaitė įstrigęs prie Nemuno V.Bub. Įstrigom kaip žvirbliai į žabus rš. ║ patekti į nemalonią būklę: Ans strigte įstrìgo, t. y. į bėdą įpuolė J. 4. prk. gerai įsiminti, išlikti atmintyje: Įstrigo mintis, kad aš užaugęs būsiu muzikantas P.Cvir. Tie žodžiai man lyg priesakas įstrigo, ir visą gyvenimą stengiausi jų nepamiršti rš. Ten neįdomu, bet vienas įvykis įstrigo giliai rš. Jau greitai bus metai, kai su ja neturiu reikalų. Bet vis tiek ji įstrigus kaip ašaka gerklėje rš. 5. prk. įsmigti, nukrypti (apie akis): Miko rankos užsimiršusios pamažu nuslydo nuo sesers peties, nes jo akys įstrigo į Ilžės akis I.Simon. 6. prk. patikti: Tokia bjauri merga, o įstrìgo tokiam gražiam vyruo Krtv. 7. prk. įsižiūrėti, pamilti: Į muni įstrìgo, paskiau i apsižanijov End. | refl. tr.: Ans įsistrigo tą mergą, dabar nebatkratysi Šts. 8. prk. prisispyrus, atkakliai imtis (ką daryti): Aš įstrigáu savo reikalauti ir gavau skolą Šts.

◊ į ãkį (į akìs I) įstrigti LTR(Up), NmŽ patikti: Aš niekam nebuvau dar į akį įstrigusi I.Simon. Įstrìgo į ãkį ta mergelė Vn.

į gálvą (į smegẽnis) įstrìgti labai įsiminti, įsidėmėti: Tasai žodis įstrigo jam į galvą rš. Tu man šitaip įstrik į smegenis! V.Kudir.

káulu (kietà ãšaka) įstrìgti gerklėjè būti nepakenčiamam: Jis žinojo, kad jo darbas ne vienam buožei kieta ašaka įstrigo gerklėje P.Cvir. Tuo metu [tarybinės armijos] dalinys vokiečiams jau kaulu gerklėje įstrigo rš.

į šìrdį įstrìgti

1. DŽ padaryti jaudinantį, neišnykstantį įspūdį: Kartą Damazas buvo liudininkas vieno nemalonaus įvykio, ir tatai jam įstrigo giliai į širdį P.Cvir. Širdin įstringa nuotrupos dainos T.Tilv. Tas tavo žodis taip įstrìgo į šìrdį Užv.

2. labai patikti: Per daug mergina buvo įstrigusi jam į galvą ir širdį V.Kudir. Įstrìgo į šìrdį ir niekaip negaliu iškrapštyt Jnk.

\ strigti; įstrigti; išstrigti; nustrigti; pastrigti; pristrigti; sustrigti; užstrigti